Transeuropiniai transporto tinklai ir infrastruktūros finansavimas

Europos transporto infrastruktūroje trūksta daugelio lemiamų jungčių. Todėl kelionės per sienas dažnai būna labiau varginančios negu kelionės valstybės narės viduje, o priežastis dažnai būna trūkstama infrastruktūra, pirmiausia - kelionėms traukiniu.
ES padeda valstybÄ—ms narÄ—ms finansuoti tarpvalstybinÄ™ infrastruktÅ«rÄ…. Tačiau paramos teikimo taisyklÄ—s yra blogai apibrėžtos, todÄ—l praeityje buvo panaudota tik nedidelÄ— lÄ—šÅ³ dalis. Daugelis regioninių tarpvalstybinių jungčių yra blogesnÄ—s bÅ«klÄ—s negu prieš AntrÄ…jį pasaulinį karÄ….
ValstybÄ—s narÄ—s pirmiausia reikalauja užbaigti brangius prestižinius projektus. O šie projektai dažnai netinkamai prijungiami prie esamos infrastruktÅ«ros ir tampa našta mokesčių mokÄ—tojams, nes numatyti biudžetai nuolat viršijami.

Žalieji remiasi prielaida, kad daug mažų infrastruktÅ«ros projektų turi didesnį poveikį negu pora didelių. Šiuo metu ES lÄ—šomis finansuojami projektai devyniuose koridoriuose, tarp jų – Liono-Turino jungtis, Brenerio bazinis tunelis ir tunelis per Femernbelto sÄ…siaurį. Šiems projektams panaudojama didžiausia ES transportui skirto biudžeto dalis. Tačiau daugelyje regionų kelionÄ—s laikas gerokai sutrumpÄ—tų įrengus vos kelis šimtus metrų geležinkelio.
Mes nepritariame, kad papildomos lÄ—šos bÅ«tų skiriamos greitkelių statybai. Tokiose šalyse kaip Graikija ir Portugalija menkai naudojami greitkeliai jau dabar yra finansinÄ— našta mokesčių mokÄ—tojams.
Infrastruktūros kūrimo taisyklėmis turėtų būti užtikrinta klimatui palanki tvarka ir laikomasi galiojančių aplinkosaugos teisės aktų, pvz., Natura 2000 direktyvos.

Žaliesiems pavyko įtikinti pakankamai EP narių, kad ES infrastruktÅ«ros kÅ«rimo taisyklÄ—se reikalingi tvarumo ir išmetamo CO₂ kiekio mažinimo kriterijai.
SugebÄ—jome pasiekti, kad bÅ«tų laikomasi ES aplinkosaugos teisÄ—s aktų, pvz., Poveikio aplinkai vertinimo direktyvos, Strateginio poveikio aplinkai vertinimo direktyvos ir Natura 2000 direktyvos. Taip bus išvengta tokių problemų, kaip Lenkijoje, kuri 2007 m. planavo tiesdama greitkelį „Via Baltica“ užbetonuoti saugomas teritorijas.
Be to, dėl mūsų pakeitimų Parlamentas reikalauja, kad valstybės narės įrodytų, kad jų vykdomi projektai teikia Europos pridėtinę vertę.

Žaliesiems nepavyko įtikinti daugumos, kad bÅ«tų laikomasi infrastruktÅ«rai skirtų išlaidų efektyvumo principo. Didieji infrastruktÅ«ros projektai buvo palikti vykdyti, taigi iš ES infrastruktÅ«rai skirto biudžeto ir toliau bus remiama mažai projektų, nors jų nauda abejotina, taip pat neužkirstas kelias pavojui dÄ—l pernelyg padidÄ—jusių išlaidų.
Balsavome prieš galutinį tekstÄ…, nes jis buvo visiškai nenuoseklus. Neužtenka deklaruoti tvarumo tikslus, jeigu kartu toliau primygtinai reikalaujama vykdyti devynis akivaizdžiai netvarius projektus.