a
KAS VYKO
b
ŽALIŲJŲ POZICIJA
c
KO PASIEKĖME
d
KO NEPASIEKĖME

Valstybių narių draudimas naudoti genetiškai modifikuotus augalus

Kadangi Europos žemės ūkio sektorius yra vienas didžiausių pasaulyje, tarptautinės žemės ūkio bendrovės bando teikti rinkai genetiškai modifikuotus organizmus.

Europos Sąjungoje ilgą laiką buvo leidžiama auginti tik dvi tokias kultūras – bendrovės Monsanto kukurūzus MON810 ir BASF bulves Amflora. Abiem atvejais kelios valstybės narės nusprendė uždrausti jas auginti savo teritorijoje.

Tačiau teisinis šio sprendimo pagrindas tebėra ginčytinas. Komisijos pateiktu pasiūlymu buvo siekiama išlaikyti dabartinę leidimo suteikimo ES lygmeniu sistemą, tačiau leisti valstybėms narėms savo teritorijoje uždrausti sodinti genetiškai modifikuotus augalus.

 

Kokia buvo žaliųjų pozicija?

Žalieji mano, kad genetiškai modifikuoti organizmai kelia nenumatomą ir nekontroliuojamą riziką aplinkai.

Tarptautinių žemės ūkio bendrovių nurodyti tariami pranašumai slepia vien šių įmonių suinteresuotumą gauti pelną. Tai, kad jos apskundžia draudimus, aiškiai rodo, kad joms pirmiausia svarbios rinkos dalys, o ne vartotojų pasitikėjimas ir saugumas.

Genetiškai modifikuoti organizmai buvo sukurti tam, kad modifikuoti augalai arba patys gamintų kenkėjams kenksmingus nuodus, arba taptų atsparūs pesticidams. Taip norima ūkininkams palengvinti auginimą.

Tačiau tyrimai parodė, kad kartu su genetiškai modifikuotais augalais pesticidų naudojama daugiau, o kenkėjai ir piktžolės tampa atsparūs atitinkamiems purškiamiems nuodams. Nekontroliuojamai plintant žiedadulkėms, sėkloms ir augalams užteršiami kiti pasėliai, tad niekas negali būti tikras, kurie augalai nėra genetiškai modifikuoti.

Kadangi genetiškai modifikuotus organizmus įmonės patentuoja, jos ūkininkus susieja su tam tikrais sėklų gamintojais ir toms sėkloms pagamintais pesticidais, taigi tarptautinių bendrovių galia žemės ūkyje toliau didėja. Genetiškai modifikuotų organizmų auginimas ir pesticidų naudojimas kenkia rūšių įvairovei. Dėl visų šių priežasčių norime, kad genetiškai modifikuotų organizmų Europos Sąjungoje nebūtų.

 

Ar Parlamentas perėmė žaliųjų poziciją?

Žaliesiems pavyko tam tikrais aspektais laipsniškai pagerinti padėtį. Vienas pagrindinių mūsų laimėjimų – valstybės narės, siekdamos uždrausti genetiškai modifikuotus organizmus, dabar gali nurodyti daugiau motyvų. Tai –aplinkosaugos sumetimai, grėsmė rūšių įvairovei, atsparumo pesticidams pavojus arba socialiniai ir ekonominiai pavojai.

Mums taip pat pavyko užtikrinti, kad siekiant užkirsti kelią nekontroliuojamam žiedadulkių plitimui visos valstybės narės privalėtų nustatyti taršos mažinimo priemones. Be to, atsakomybė taikoma pagal principą „teršėjas moka“. ES lygmeniu turi būti patobulintos rizikos analizės ir turi būti užtikrintas neribotas duomenų prieinamumas nepriklausomų mokslinių tyrimų tikslais.

Dabar pasiūlymas įstrigęs Taryboje, nes valstybės narės negali susitarti.

 

Kuriais aspektais žaliųjų siūlymus atmetė kitos frakcijos?

Žalieji nori, kad genetiškai modifikuoti organizmai Europos Sąjungoje apskritai būtų uždrausti, todėl nuo pat pradžios negalėjome palaikyti Komisijos iniciatyvos.

Be to, Parlamente vykusiose derybose nesugebėjome užkirsti kelio tam tikriems dalykams, kuriais pasiūlymas buvo pablogintas. Pavyzdžiui, reikalavimui, kad prieš skelbiant draudimą būtų privaloma atlikti sąnaudų ir naudos analizę arba kad draudimai galiotų tik tam tikrą laiką, o tada turėtų būti atnaujinami.

Nuoroda (-os)
Vaizdo įrašai
SPAUDA IR RENGINIAI
Komitetas:ENVI

Procedure:Ordinary legislative procedure

Nuoroda (-os):2010/0208(COD)

Pranešėjai:Corinne Lepage (ALDE)

Žaliųjų frakcijos vardu::Margarete Auken, Bart Staes

Voted:05/07/2011

KONTAKTINĖ INFORMACIJA:Corinna Zerger (Email)
1 of 2
Toliau rasite galutinio balsavimo plenarinėje sesijoje rezultatus. Kaip balsavo frakcijos? O kaip nacionalinės delegacijos? Kokia buvo jūsų EP nario pozicija?