a
KAS VYKO
b
ŽALIŲJŲ POZICIJA
c
KO PASIEKĖME
d
KO NEPASIEKĖME

Elektroninės įrangos atliekos

Sparčiausiai augantį Europos atliekų kalną sudaro elektros ir elektroninės įrangos atliekos. Taigi, apytiksliais vertinimais, iki 2020 m. elektros įrangos laužo kasmet daugės daugiau nei 12 mln. tonų. Jau šiandien Europos Sąjungoje kasmet parduodama daugiau kaip 9 mln. tonų elektroninės įrangos.

Rinka toliau auga, o inovacijų ciklai tampa vis trumpesni.

Tuo pat metu elektros ir elektroninės įrangos atliekų perdirbama mažai.

Didelė atliekų dalis eksportuojama į besivystančias šalis, pirmiausia Afriką, kur jos ne tik daro papildomą žalą šių šalių aplinkai, bet ir prisideda prie to, kad Europa praranda antrines žaliavas. Daugumos ES valstybių narių elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo sąlygos nepakankamai reglamentuotos.

 

Kokia buvo žaliųjų pozicija?

Per derybas būtent žalieji pirmiausia siekė sustabdyti neteisėtą elektros ir elektroninės įrangos atliekų vežimą į besivystančias šalis.

Be to, reikalavome, kad būtų nustatyti aukšti surinkimo tikslai ir kad jie būtų grindžiami iš tikrųjų susidarančiu atliekų kiekiu, o ne pardavimo duomenimis. Nes tik taip galima geriau atsižvelgti į skirtingą vartojimo padėtį senosiose ir naujosiose valstybėse narėse.

Taip pat primygtinai siekiame įpareigoti mažmenininkus priimti atgal visų rūšių elektros ir elektroninės įrangos atliekas (ne tik pagal principą „vienas už vieną“), kad šių atliekų būtų surenkama kuo daugiau.

Derybose pabrėžiame gamintojų pareigas geriau informuoti klientus apie jų gaminiuose galinčias būti nanomedžiagas.

Ta pačia proga paraginome Komisiją išnagrinėti, ar elektros ir elektroninės įrangos atliekų nanomedžiagas galima apdoroti atskirai.

 

Ar Parlamentas perėmė žaliųjų poziciją?

Žaliesiems pavyko surinkti daugumą mūsų kompromisiniam pasiūlymui palaikyti, pagal kurį į EBPO nepriklausančias šalis galima siųsti tik sertifikuotas funkcijas atliekančią naudotą elektros ir elektroninę įrangą. O remontuoti skirtus gaminius galima vežti tik į nepriklausomas trečiąsias šalis EBPO nares.

Parlamentui pavyko užtikrinti, kad 2018 m. kaip alternatyvus reikiamos surinkimo normos nustatymo pagrindas būtų naudojamas tikrasis susidarančio elektroninės įrangos laužo kiekis.

Be to, pasiekėme, kad daugiau įrangos atliekų surinktų mažmenininkai, net jeigu tai darytų tik dideli mažmenininkai ir tai būtų vykdoma tik tam tikromis sąlygomis.

Taip pat pavyko pasiekti, kad Komisija išnagrinėtų, ar elektros ir elektroninės įrangos atliekų nanomedžiagas galima reglamentuoti atskirai.

 

Kuriais aspektais žaliųjų siūlymus atmetė kitos frakcijos?

Vis dėlto Parlamentui teko susitaikyti su tuo, kad didesnių surinkimo normų klausimu Taryboje buvo ilgai delsiama, o tada buvo nustatytos papildomos išimtys aštuonioms vėliau įstojusioms valstybėms narėms.

Žalieji buvo nusivylę, kad rinkti elektros ir elektroninės įrangos atliekas buvo įpareigoti tik didieji mažmenininkai.

Deja, mums taip pat nepavyko pasiekti, kad būtų tiesiogiai taikoma speciali pareiga informuoti apie nanomedžiagų naudojimą elektros ir elektroninėje įrangoje.

Nuoroda (-os)
SPAUDA IR RENGINIAI
Komitetas:ENVI

Procedure:Ordinary legislative procedure

Nuoroda (-os):P7_TA(2012)0009

Pranešėjai:Karl-Heinz Florenz (EPP)

Žaliųjų frakcijos vardu::Michail Tremopoulos

Voted:19.01.2012

KONTAKTINĖ INFORMACIJA:Axel Singhofen (Email)
Toliau rasite galutinio balsavimo plenarinėje sesijoje rezultatus. Kaip balsavo frakcijos? O kaip nacionalinės delegacijos? Kokia buvo jūsų EP nario pozicija?